Naujasis „Lexus RX“

„Lexus“, kaip ir daugelis „Premium“ segmento atstovų, modelius atnaujinta nelabai dažnai, tad kiekviena naujovė yra tarsi mažytė šventė tiek gamintojams, tiek ir prekių ženklo gerbėjams. Ypatingai „Lexus“ svarbi yra „RX“ serija, nes būtent šie modeliai sudaro 28 proc. visų japonų prekių ženklo pardavimų, todėl nenuostabu, kad atėjus laikui „RX“ atsinaujinti, japonų inžinieriai padirbėjo iš peties.

Pirmas ir kiek netikėtas žingsnis buvo... automobilio didinimas. Šiais laikais, kai daugumas automobilių gamintojų savo modelius mažina, „Lexus“ nusprendė eiti priešinga kryptimi ir naujasis „RX“, lyginant su pirmtaku, paaugo. Kėbulas pailgėjo 12,7 cm, ratų bazė – 5 cm. Bendras salono tūris liko tas pats – 3 956 l., tačiau erdvė buvo perskirstyta. Nuo šiol sėdintys antroje eilėje jausis patogiau, tačiau tai buvo pasiekta sumažinus bagažinę.

Naujasis „RX“, kaip ir visi pastarųjų metų „Lexus“ modeliai, išsiskiria firminiu, kampuotu dizainu. Automobilį „nušlifavo“ taip, kad beveik neliko nė vieno lygaus paviršiaus – kėbulą sudaro briaunos, išlinkimai, kampai.

Priekinės dalies akcentu tapo kaip niekada didelės radiatoriaus grotelės, įrėmintos chromuotu apvadu. Priekyje dominuoja aštrios linijos ir smailūs kampai. Žibintai primena strėlių antgalius ir tai suteikia automobiliui savotiško agresyvumo. Šviesos diodų prikaišiota visur, kur tik įmanoma, o galiniai posūkių indikatoriai džiugina į posūkio pusę „bėgančia eilute“. Sprendimas nėra naujas, bet vis dar retai sutinkamas, todėl dėmesį patraukia iš tolo.

Apžiūrinėjant automobilį pro akis nepraslysta ir ilgas, gale staigiai žemėjantis, stogas. Įdomus, bet vėlgi, jau matytas sprendimas, kiek kenkiantis automobilio individualumui.

Naujovės būsimų savininkų laukia ir galinėje automobilio dalyje. „Bėgančius“ posūkius jau minėjau, tačiau vairuotojus turėtų džiuginti tai, kad bagažinės dangtį galima atidaryti ranka pravedus ties „Lexus“ emblema. Tai gali pavykti ne iš pirmo karto, bet sistemą nesunku perprasti ir po kelių treniruočių atidaryti bagažinę „vienu rankos mostu“ nesudaro sunkumų.

Bandytas modelis turėjo 20 colių lengvo lydinio ratlankius, nors bazinėje versijoje numatyti 18 colių. Beje, 20 colių ratlankiai gali būti papildomai papuošti kelių spalvų intarpais.

Automobilio salonas dvelkia rafinuota prabanga ir ramybe. Kita vertus, iš „Lexus“ mažiau ir nebuvo galima tikėtis. Apdailai panaudota aukštos kokybės oda, kurios spalvą pirkėjas taip pat gali pasirinkti. Dar viena ryški interjero detalė – mediniai ir aliumininiai pilkos „Gray Sapele“ spalvos intarpai, išgraviruoti lazeriu.

Pagaliau ir „Lexus RX“ vairuotojams pasiūlyta projekcija ant priekinio stiklo, kuri, kiek teko pastebėti, patinka ne visiems vairuotojams. Galbūt taip yra todėl, kad projekcijos – nors ne naujas, bet vis dar neišplitęs dalykas, todėl nepratus vis dar blaško dėmesį. Kita vertus, kai visa reikiama informacija yra prieš akis, galima saugiai stebėti kelią ir nenukreipti dėmesio į didžiulį 12,3 colių skersmens skistųjų kristalų ekraną priekinėje panelio dalyje.

Pagirtina, kad didžiulis ekranas nedarko bendros interjero visumos, nes, kiek teko pastebėti, tai pavyksta toli gražu ne visada.

„RX“ informacijos valdymui gavo visiems „Lexus“ gerbėjams puikiai pažįstamą „įprastą“ „pelytę“ su dviem papildomais „enter“ mygtukais, kuri man pasirodė patogesnė už liečiamą „Lexus NX“ valdymo paviršių.

Kadangi bandytame modelyje buvo beveik viskas, ką „RX“ gali turėti, jis turėjo ir  „Panoramic View“ sistemą, pateikiančią panoraminį vaizdą 360 laipsnių kampu. Labai ir labai naudinga funkcija mūsų pergrūstuose kiemuose ar stovėjimo aikštelėse, nes matai ne tik tai, kas yra priekyje ar gale, bet ir kokie pavojai tyko automobilio iš šonų.

Atskira tema – automobilio adaptyvioji tolimųjų šviesų sistema. Ši sistema, užfiksavusi kitą automobilį, ne perjungia tolimas šviesas į artimas, o taip sureguliuoja 11 LED lustų, kad į sutiktus automobilius šviečia artimosios šviesos, o likusi tamsi erdvė ir toliau apšviečiama tolimosiomis. Skamba kiek neįtikinėtinai, bet padedant gerb. Gintarui Sudarui, įsitikinome, kad sistema tikrai veikia – prasilenkiant automobiliams, „Lexus RX“ vienu metu veikė ir tolimos, ir artimos šviesos, tačiau kito automobilio vairuotojas akinamas nebuvo.

Tiesa, norint, kad sistema veiktų, būtinos kelios sąlygos – automobilis turi judėti ne mažesniu negu 60 km/val. greičiu ir aplink turi būti visiškai tamsu. Važiuojant lėčiau arba kameroms užfiksavus gatvių apšvietimą, veiks tik artimosios šviesos.

„RX“ salonas džiugina ir ypatinga tyla. Tai pasiekta derinant kiek storesnio kėbulo plieno papildomas suvirinimo siūles su garsą sugeriančia medžiaga, tad mėgstantys švarų, kokybišką garsą kelionėje netrukdomi galės klausytis muzikos, sklindančios iš 15 „Mark Levinson“ sistemos garsiakalbių.

 Bandytas „RX 450 h“ modelis turėjo 3,5 l V6 tipo benzininį ir du elektrinius variklius, kurių bendra galia siekė 308 AG. Automobilyje nebuvo įprastos visų keturių ratų varančios sistemos – sukimo momentas elektriniams, priekinius arba galinius ratus sukantiems varikliukams, buvo perduodamas tiesiai iš akumuliatorių.

Gamintojų teigimu, hibridinė jėgainė turėtų padėti taupyti degalus ir užmiestyje variklis turėtų naudoti 8,4 l/ 100 km, mišriu režimu sąnaudos turėtų būti 10,2 l/ 100 km. Šį kartą teorija nedaug skyrėsi nuo praktikos – užmiestyje automobilis „valgė“ 9 l /100 km, mišriu režimu – 10,2 l/ 100 km. Benzininės versijos degalų sąnaudos turėtų būti kiek didesnės.

Visi „RX“ modeliai turi puikiai pažįstamą sistemą „Drive Mode Select“, leidžiančia pasirinkti vieną iš „važiavimo stilių“ – „Normal“, „Eco“ ir „Sport“. Priklausomai nuo pasirinkto režimo keičiasi automobilio važiuoklės ir vairo veikimas, tačiau, kaip ir ankstesnės kartos „RX“, naujasis modelis, kalbant apie režimus, kiek nuvylė.

Aiškaus sportiškumo nepajutau net ir įjungus „Sport +“ režimą, nors prietaisų skydelio apšvietimas ir pasikeitė iš mėlyno į raudoną. Vairas tapo sunkesnis, pasikeitė variklio darbas, tačiau automobilis vis tiek liko ganėtinai vangus. Galbūt versija „F Sport“ geriau leistų suprasti, ką reiškia sportiškas 2,2 tonas sveriantis visureigis?

Taip pat kiek nuvylė ir adaptyvinė automobilio važiuoklė. Gerame kelyje ji veikė be priekaištų, tačiau prastame, duobėtame kelyje automobilis juntamai „rinko“ visus kelio nelygumus. Galbūt dėl to buvo kaltos 20 colių padangos ir „pakeitus apavą“ „RX“ prastuose keliuose būtų minkštesnis bei labiau saugotų vairuotoją ir keleivius nuo nemalonaus kratymo?

Teoriniai klausimai į kuriuos atsakyti galima tik praktiniais bandymais. Kita vertus, to, ką būtų galima įvardinti kaip aiškius trūkumus, naujasis „RX“ neturi. Jis patogus, erdvus, saugus. Jame vietos užtenka ne tik vairuotojui, bet ir visiems 4 galimiems keleiviams, kurie kelionėje gali mėgautis ne tik patogiu važiavimu, bet ir tyla arba ypatingai švariai skambančia muzika. Beje, kažkiek atsipalaiduoti gali ir pats vairuotojas, nes gausybė papildomų sistemų nuolat dirba, kad kelionė būtų ir patogi, ir saugi.

Tą ypač puikiai pajutau kai bandant automobilį mane užklupo pūga. Dėkui elektroninėms sistemoms, net ir esant prastam orui bei ganėtinai slidžiai kelio dangai, ramiai galėjau judėti 80 km/val. greičiu ten, kur kiti važiavo vos ne dvigubai lėčiau. Dar jeigu „Lexus“ inžinieriai sugalvotų, kur paslėpti priekinę stebėjimo kamerą ir daviklius, kad per snygį nereiktų stabčioti jų valyti, „RX“ būtų galima vadinti idealiu automobiliu visiems gyvenimo atvejams. Galbūt artimiausioje ateityje taip ir bus?

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt